Užgavėnės – žiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą ir prisišaukti pavasarį. Tai viena iš savičiausių ir žaismingiausių tradicinių švenčių. Vienas pagrindinių Užgavėnių šventės atributų yra kaukės ir persirenginėjimas. Seni žmonės sakydavo – jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo nelaimių neatsiginsi.
Šią tradiciją tęsia ir „Obelėlė“. Šventimo tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi etnine kultūra; supažindinti su svarbiausiais Užgavėnių papročiais ir pagrindiniais personažais; skatinti mokinių smalsumą, vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Mokiniai su mokytojais ruošėsi šiai šventei iš anksto: gaminosi kaukes, mokėsi Užgavėnėms skirtų dainelių, šokių, žaidimų. Šventėje visi tapo persirengėliais, o mokytojai vaidino neatsiejamus Užgavėnių šventės dalyvius – Kanapinį, Lašininį, Muzikantą ir kt. personažus. Linksmybės prasidėjo nuo ratelių, žaidimų, dainelių, šokių. Po Kanapinio ir Lašininio dvikovos kieme sudegė žiemos simbolis – Morė ir tapo aišku, kad žiema greitai užleis vietą pavasariui, nes vaikai taip nuoširdžiai padėjo Kanapiniui ir Lašininiui sniego gniūžčių dvikovose. Pasilinksminę ir išviję žiemą, mokiniai ėjo pasivaišinti į mokytojų surengtą lauko pavėsinę – „Riestaininė“. Ten jie vaišinosi gardžiais riestainėliais.
Po tokio triukšmingo žiemos varymo belieka laukti pirmųjų pavasario pranašų.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Neringa Justinavičienė
