Šis pasakojimas bus šiek tiek ilgesnis, tiesiog, jis negali būti trumpas, nes į šią dieną eita ne vienerius metus. Išleidome Lėją, Edviną ir Luknę į vasarą, kuri baigsis rudeniu mokyklėlėje. Jaudinanti šventė: tiek mamyčių graudulio, jautrumo; vaikučių džiaugsmo ir laimės; mokytojos meilės ir rūpesčio, draugų dainelių, eilių; svečių dovanų ir nuoširdžių palinkėjimų.
„Rašau laiškelį“ – taip mokytoja Asta pavadino išlydėtuvių šventę. Daug daug laiškų buvo prirašyta priešmokyklinukams. Juos vaikučiai ir „laiškanešė“ sudėjo į „Obelėlės“ pašto dėžę, o šventės pabaigoje skaitė. Turėjo atkeliauti ir siuntinys, kuriame – pavasario peizažas. Deja, jis pasimetė…
Bet mūsų paštas – jis neprastas,
Paketas buvo greitai rastas.
Surado paštas tą peizažą
Ir į darželį dabar jau veža.
Ir atvežė į darželio parką nuostabų pavasario peizažą, o jame – žydinčios laimingos akys, švytinčios šypsenos ir stebuklingos akimirkos spindesys.
„Svajokit drąsiai ir lai visos gražiausios svajonės išsipildo!“ (Iš tėvelių laiško)
Mokytoja Asta Čiapaitė